Savivaldybė bando išgelbėti regbio aikštyną

“Kauno Žalgirio stadioną” praradusiai sporto visuomenei gresia dar viena netektis

Užvakar Kauno miesto apylinkės teisme prasidėjo teismo posėdis, kuriame savivaldybės ir sporto organizacijų atstovai siekia įrodyti, kad ne visi stadionai mieste gali tapti privatizavimo strategų grobiu.

Situacija - labai paini

“Kol kas šioje byloje - labai daug neaiškumų. Norime papildomų įrodymų ir duomenų. Nagrinėjimas gali užtrukti”, - sakė teismo posėdžiui pirmininkavusi teisėja Olga Šinkarenko.

Miestui svarbi byla vakar nagrinėta ne posėdžių salėje, bet mažame teisėjos kabinete. Jame neliko vietos posėdyje norėjusiam dalyvauti “Kauno dienos” žurnalistui. Ši aplinkybė sukėlė abejonių, kad galbūt viešumas aiškinantis Kauno regbio stadiono likimą - nepageidaujamas. Teisėja tikino, kad Apylinkės teisme trūksta posėdžių salių. Tačiau vakar posėdžių salėse vyko kur kas smulkesnių bylų nagrinėjimai - pavyzdžiui, turtiniai ginčai tarp fizinių asmenų.

“Sieksime, kad regbio stadionas būtų pripažintas bešeimininkiu turtu ir atitektų Savivaldybės nuosavybėn. Bet tai bus sudėtingas procesas. Gali būti, kad ši byla pasieks aukštesnes teismines instancijas”, - sakė Kauno miesto savivaldybės interesams byloje atstovaujantis Teisės skyriaus vyr. specialistas Darius Kripas.

Į kovą įsijungė buvę regbininkai

Vakar prasidėjusiame teismo procese kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo ir regbio treneris, anksčiau garsios regbio komandos “Kauno staklės” narys, Kauno futbolo mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vasilenka. Itin aktyviai stadiono reikalais domisi Kauno tarybos narys liberaldemokratas, taip pat buvęs regbininkas Gediminas Petrauskas. Tarybos nario aktyvumas, nuolatiniai raginimai paskatino Savivaldybės Teisės skyrių siekti įteisinti stadioną kaip Savivaldybės nuosavybę.

Dabartinis stadiono statusas - painus. Aikštyno adresas - Partizanų gatvė 192. Tai teritorija, esanti tarp prekybos centro “Kauno saulėtekis” ir parduotuvės “Dvarčionių keramika”. Tarp gyvenamųjų rajonų plytinti dviejų hektarų erdvė - viliojantis komercinis kasnis.

G.Petrauskas neabejoja: jei regbio aikštynas bus privatizuotas ar išnuomotas, jį ištiks K.Baršausko gatvėje buvusio “Kauno Žalgirio stadiono” likimas - pastarajame jau baigiamas statyti didžiulis prekybos centras.

Sprendimas - po Tarybos posėdžio

Sovietmečiu Partizanų gatvėje esanti sporto aikštė priklausė tuometinei F.Dzeržinskio staklių gamyklai. Čia daug metų treniravosi tituluočiausia Lietuvos regbio komanda “Kauno staklės”.

“Prieš keletą metų, kai ėmėme tvarkyti stadiono įteisinimo procedūras, paaiškėjo, kad inventorizacinėse bylose nėra jokio dokumento, reikalingo stadiono teisiniam registravimui. Tuomet man viskas pasidarė aišku: dokumentai išvogti, stadionas tapo tarsi niekieno. Niekaip nepavyksta pasiekti, kad Savivaldybė įteisintų stadioną kaip savo turtą. Miesto valdžia tarsi kratosi aukso vertę turinčio aikštyno. Visi miesto valdžios atstovai tik kalba, jog daugiabučių rajone esantis stadionas - puiki aktyvaus poilsio vieta rajono gyventojams, ir ypač vaikams. Tačiau viskas baigiasi abstrakčiu pritarimu. Kai reikia atlikti stadiono įteisinimo procedūras, visi kažkur dingsta”, - stebėjosi G.Petrauskas.

Viename pastarųjų miesto Tarybos posėdžių G.Petrauskas prisiminė buvusio mero Giedriaus Donato Ašmio pažadą, jog miesto Savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl stadiono pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Po Tarybos posėdžio praėjus kelioms dienoms, Savivaldybės Teisės skyrius pagaliau ėmėsi ilgai žadėtų teisminių procedūrų.

Neslėpė apmaudo

Vakarykščiame teismo posėdyje dalyvavo ir į stadioną pretenduojančios firmos “Interbolis” atstovai. Ji siejama su bankrutavusia bendrove “Embolis”. Pastaroji 1995 metais privatizavo šalia stadiono buvusią pirtį, buitines patalpas, šiltnamį su pagalbiniu pastatu.

“Mums į rankas pateko uždarosios akcinės bendrovės “Interbolis” užsakymu 1996 metais Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriuje parengta stadiono ir jo aplinkos eksplikacija. Joje numatyti stadiono plotai, kuriuos ketinama išnuomoti ne konkurso būdu. Tai liudija, kad rezgami planai, kurių tikslas - perimti iš miesto aukso vertę turintį stadioną”, - pabrėžė miesto Tarybos narys.

“Privatizuoti stadioną norintys asmenys teisme tikino, kad įsigiję jame buvusias pagalbines patalpas turi teisę į šalia jų esančias teritorijas. Tai - absurdas. Tai tas pat, jei aš oro uoste įsigyčiau išvietę ir paskui pareikščiau, jog dėl to turiu teisę į visą oro uosto teritoriją”, - pasibaigus teismo posėdžiui neslėpė apmaudo Kauno futbolo mokyklos direktoriaus pavaduotojas V.Vasilenka.

Kitas teismo posėdis vyks po kelių mėnesių.

Arūno DAMBRAUSKO straipsnis "Kauno dienos" laikraštyje