"Geležinis vilkas" paminėjo komandos keturiasdešimtmetį

Vieni iš regbio pradininkų Lietuvoje - "Geležinio vilko" kelių kartų regbininkai - gražiai paminėjo savo klubo ir komandos įkūrimo keturiasdešimtmetį. Į savo šventę Vilniaus regbio veteranai buvo pasikvietę Kauno, Rygos ir Maskvos regbio senjorus, su daugeliu kurių "vilkus" riša per dešimtmečius sutvirtėjusi sportinė draugystė. Pasak Bernardo Šou, regbis - chuliganiška sporto saka, bet regbį žaidžia džentelmenai, tuo tarpu futbolas - džentelmeniškas sportas, deja, jį žaidžia chuliganai. Savo tvirta ilgamete draugyste iš pirmo žvilgsnio šiurkštokos sporto šakos atstovai, nė kiek nenorėdami įžeisti futbolininkų, tą sparnuotą ir legendinį posakį patvirtino. Draugystė, nuoširdžios užstalės kalbos ir dainos, - be to, savaime suprantama, neapsieina nei vienas jubiliejus, nei viena šventė. Tačiau, visų pirma, būna regbis - sportas, varžybos, atkaklios rungtynės, taip buvo ir šįsyk.
Lietuvos, Latvijos ir Rusijos keturių veteranų komandų turnyrą laimėjo rygiečiai, savo keturiasdešimtmetį atšventę prieš trejus metus. Nors veteranai Vilniuje žaidė sutrumpintą, veteranišką regbį (kėlinys truko 15 min.), tačiau aikštės ilgis ir plotis buvo visiškai tokie pat kaip jaunystėje, o ir vartai, iš kurių amžinai bando pasijuokti futbolininkai todėl, kad juose nėra vartininko, niekuo nesiskyrė nuo įprastinių. Kiekviena, gerą pusvalandį trukusi komandų dvikova buvo kupina emocijų, atkaklios kovos, nuožmių, bet tik iš pirmo žvilgsnio, grumtynių.
Kauno regbininkai, kurie visiškai pelnytai laiko save šios sporto šakos pradininkais Lietuvoje (apie tai byloja ir regbio istorija), 12:7 nugalėjo būsimuosius turnyro laimėtojus rygiečius, tačiau tuoj pat 0:7 buvo priversti pripažinti Maskvos veteranų rinktinės, sudarytos iš garsiųjų MAI, "Fili" ir "Slavos" komandų veteranų, pranašumą, o paskui dar 3:8 pralaimėjo principines rungtynes sportiniu atžvilgiu nesvetingiems aikštės ir 40-mečio jubiliejaus šventės šeimininkams vilniečiams. Šie - dabartinis "Geležinis vilkas", subūręs draugėn kelių kartų sostinės regbio patriotus - dar dvigubai -14:7 - atskaitė Maskvai, tačiau niekaip neatsispyrė prieš pakiliai turnyre finišavusius Rygos regbio veteranus ir pralaimėjo 0:8.
Rygiečiai po įspūdingos pergales 15:0 prieš Maskvą buvo nesulaikomi ir, tapę jubiliejinio turnyro nugalėtojais, išsivežė į namus gražuolę taurę. Ją Rygos komandai įteikdamas, pagrindinis vienas iš regbio pradininkų Lietuvoje 40-mečio šventės organizatorius, "Geležinio vilko" prezidentas Gediminas Matuzevičius baudėsi panašų trofėjų laimėti Rygoje ir palinkėjo Latvijos regbininkams neužmigti ant laurų.
Antrą vietą varžybose užėmė Vilniaus "Geležinis vilkas", surinkęs tiek pat taškų - 4, - bet pralaimėjęs tarpusavio rungtynes. Trečioje vietoje liko Maskvos veteranų rinktinė, laimėjusi tarpusavio rungtynes su kauniškiais, kuriems atiteko ketvirtoji vieta ir didelė paguoda, kad jie vieninteliai įveikė varžybų nugalėtojus.
Paskui prasidėjo iškilmingoji, o dar vėliau - ir neoficialioji dalis. "Geležinį vilką" gražios šventės proga, linkėdamas klubui kuo geriausiosios kloties, pasveikino Lietuvos regbio federacijos prezidentas Aleksandras Makarenka. Nuoširdžiausius visų Latvijos regbininkų linkėjimus išsakė kaimynų šalies regbio patriarchas Arnoldas Spadė. Maskviečių regbininkų vardu, prisiminę, kad tik šios sporto šakos dėka prieš daugelį metų sužinojo, kur ir kas yra Lietuva ir kad jos sostinė ne Ryga ir ne Palanga, o Vilnius, "Geležinį vilką" sveikino buvęs "Filių" komandos žaidėjas Vladimiras Dorofejevas ir Jurijus Sigajevas, jaunystės metais rungtyniavęs garsiose Maskvos MAI ir "Slavos" komandose. Kauniškiai irgi negailėjo gražių žodžių sostinės regbininkams - pačių geriausių Kauno, mūsų šalies sporto sostinės, tradicijų tęsėjams. Negailėjo ir dovanų.
Paskui svečiai ir kelios viešnios, atlydėjusios saviškius iš pačios Maskvos, aikštės ir šventės šeimininkų paraginti bei paragintos, podraug su šeimininkais kibo ne tik į "Tauro" alų, bet ir į gausius prisiminimus, ilgamečio bendravimo įspūdžius. Juk tik dabar žodžių derinys Geležinis vilkas niekam nebekelia jokių ypatingų emocijų. Kažin, ar daug kas iš nūdienio jaunimo ką nors žino apie pranašingą Gedimino sapną. O juk tada, kai "Geležinio vilko" komanda, klubas Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos sporto entuziastų iniciatyva kūrėsi, kelissyk šis gražus klubo pavadinimas keitėsi, buvo net draudžiamas (!), kadangi kai kuriems "aukščiau stovinčių organizacijų" vadams atrodė, jog toks komandos vardas pernelyg nacionalistinis ar net dar baisesnis... Tie vadai nedaug apsiriko. Tuomečiams Vilniaus regbininkams šis vardas iš tiesų buvo kaip laisvės, lietuvybės ir nepriklausomybės simbolis. Tad ar įmanoma tokį uždrausti!?
Tikrai ne daug kas Lietuvoje žino, kad 1963 metais Vilniaus "Geležinio vilko" komandoje rungtyniavo ne tik garsūs būsimieji Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės meistrai Stasys Šapamis bei Anastazas Špokas, bet ir nemaža būsimų profesorių, mokslininkų, išradėjų.
Lietuvos regbio federacijos generalinis sekretorius Alfonsas Grumbinas "Sportui" sakė, kad jam labai gaila, jog dėl išvykos teisėjauti Europos čempionato varžyboms jis negalėjęs dalyvauti "Geležinio vilko" šventėje, kurioje buvo tiek daug bendražygių ir draugų - Arnoldas Spadė, Raimundas Pakalniškis, Bronius Pacevičius, Mongirdas Ardišauskas, Pranas Slušnys, Romualdas Noreika, Algimantas Navaslauskas ir kiti. Pasak A.Grumbino, šiuo metu pagrindinis klubo-jubiliato rūpestis - veteranų sportas, ir "Geležinis vilkas" labai nuosekliai šį darbo barą varo, stiprindamas ne tik regbio veteranų judėjimą Lietuvoje, bet ir tarptautinius ryšius. Dabar jau nieko Geležinio vilko vardas nebebaugina!
Dabartinis "Geležinio vilko" prezidentas Gediminas Matuzevičius "Sportui" pasiguodė, jog labai norėtų, kad Vilniuje atgimtų ir jaunųjų regbis. Deja, kol kas, kai visus spaudžia lėšų trūkumas, visa tai lieka tik gražios ir labai sunkiai įgyvendinamos svajonės. Gal kada nors ateityje... Kokia čia dabar šalies sostinė be savojo regbio?!

Gino PINIGIO straipsnis "Sporto" laikraštyje