Regbio sostinė nemyli regbio

Sigitas Kukulskis, Šiaulių "Vairo" regbio komandos treneris, Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris, regbiui atidavė trisdešimt metų. Per tiek metų Šiauliai tapo regbio sostine. Bet regbio sporto veteranui per tuos metus susikaupė nelinksmų minčių.

Ar mes reikalingi miestui?

- Dažnai šito klausiu savęs ir kitų.
Man teko garbė kurti "Vairo" regbio komandą, būti jos žaidėju, treneriu, skinti pergales. Žinau, koks sunkus žaidėjo ir trenerio darbas.
Vieną kartą tapti čempionu nėra sunku. 20 metų iš eilės išlaikyti čempionų titulą be sporto bazės, finansavimo žymiai sunkiau. Reikia išauginti ne vieną žaidėjų kartą, įdiegti pagarbą sportui, išmokyti kovoti už save, komandą ir miestą.
Ši sporto šaka - ne olimpinė, mes neprašome, kad mus nešiotų ant rankų. Bet regbis turi sulaukti deramos pagarbos ir paramos.
Prieš dvejus metus Lietuvos nacionalinė rinktinė, kurią sudarė žaidėjai tik iš Šiaulių regbio klubų, Europos čempionato finalinėse varžybose laimėjo penktąją vietą. Šiaulietis G. Marcišauskas tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Tai buvo stulbinantis Lietuvos regbininkų rezultatas.
Bet mes Šiauliuose neparūpome niekam - nei valdžiai, nei sporto vadovams. Pasiekę šalies regbio istorijoje geriausią rezultatą į Šiaulius grįžome tyliai ir ramiai. Dėmesį komandai parodė V. Nėnius, Lietuvos sporto departamento direktorius, po savaitės žaidėjus pakvietęs į Vilnių ir įteikęs apdovanojimus. Šiauliams mūsų pergalė buvo per kukli.
Man buvo gaila jaunų žaidėjų, kurie negailėdami savęs už ačiū gynė miesto ir valstybės garbę. Iš jų išgirdau priekaištų: mes - nereikalingi. Kaip man toliau jiems skiepyti patriotiškumą?

Treneris tampa prašytoju

- Šiandien daugelio sporto šakų trenerių svarbiausiu darbu tampa ne treniruotės, o pinigų kaulijimas sportininkams išlaikyti.
Žaidėjai atlyginimų negauna. Sportui jie atiduoda savo sveikatą, laisvalaikį, už savo pinigus važiuoja į rungtynes, perka sportinę aprangą. Treneris suka galvą, kaip jiems padėti. Jis nusižemina, ištiesia ranką ir eina pas verslininkus - padėkite. Taip prašyti pinigų priimtina ne kiekvienam. Ne kiekvienas treneris gali iškęsti pažeminimą, kai susierzinęs verslininkas ištraukia 100 litų banknotą ir numeta - imk ir daugiau nesirodyk.
Viskas būtų paprasčiau, jei kas išrastų saliamonišką trišalę formulę: kaip padaryti, kad būtų gerai miesto biudžetui, sportui ir verslui.
Kol tokios formulės nebus, treneriai neatsikratys amžino galvos skausmo. Tiesa, yra viena išeitis - nebekankinti žaidėjų nei didžiuliu fiziniu krūviu, nei pažadais apie šviesų rytojų ir paleisti juos į naktinių Šiaulių gatves...
Bet virš galvos kabantis nematomas pirštas grasina: negerai taip. Paleisi vėjais, ką trisdešimt metų alinančiu darbu sukūrei.

Mokyklų sporto salės atrakinamos už pinigus

- Šiauliuose yra trys regbio klubai. Jau dvidešimt metų girdžiu valdžių pažadus: regbio aikštė Šiauliuose bus. Valdžios keitėsi, pažadai liko tie patys.
"Vairo" regbininkus į stadioną įsileidžia Aukštabalio vidurinė mokykla. Mainais už leidimą mes stadioną prižiūrime. Pavasarį ir vasarą treniruotis ten gerai. Rudenį aikštės pažliunga, žiemą prisninga. Kur treniruotis tada? Suaugusius vyrus varau į lauką. Ką daryti su 8 metų žaidėjais, būsima komandos pamaina?
Mokyklų sporto salės jiems užrakintos. Mokyklų vadovai irgi pasidarė verslininkai - nori treniruotis, mokėk nuomą. Ir jiems nė motais, kad sportu sudomini mikrorajono neklaužadas, su kuriais nesusitvarko nei tėvai, nei mokytojai.
Praėjusią vasarą su Lietuvos jaunių regbio rinktine gyvenome šalia vieno iš Paryžiaus rajonų centrinio stadiono. Sutemus į treniruotę susirinkdavo būrys 8-9 metų vaikų. Jiems būdavo įjungiami visi 10000 vietų stadiono prožektoriai. Už kelių kilometrų nuo stadiono buvo dar dešimt įvairia danga dengtų aikščių. Ir visos jos - pilnos sportuojančių.
Ar sulauksime tokios šventės regbio sostine tituluojamuose Šiauliuose?

SIŪLAU:

* mainais už patriotiškumą "Vairo" regbio komandą remti finansiškai,
* jaunuosius sportininkus nemokamai įsileisti į sporto sales,
* Šiauliuose įrengti specializuotą regbio stadioną.

Angelės Mockutės straipsnis "Šiaulių krašto" laikraštyje

Šimtu procentų sutinku su gerbiamu treneriu. Nejaugi valdžios žmonės jau taip atbuko, kad nebesupranta, kas darosi Šiauliuose? Atrodo, rūpi tik sava kėdė ir kaip kuo didesnį gabalą nuo pyrago atsiriekti.
Septyniolika metų atidaviau regbiui, todėl labai skaudu, matant tokį abejingumą.
Skaudu, kai miestą keisti galintys žmonės ramiai nusiteikia gyvenime taip ir likti pažadukais. Nejaugi nesuprantama, kad žmonių pagarbos už jokius pinigus nenusipelnysi.

Mindaugo Šiumberevičiaus komentaras "Šiaulių krašto" laikraštyje