A.Makarenka: "Regbininkai pasirengę žaisti pergalingai"
Praėjusį šeštadienį Vilniuje, Vingio parko stadione, Europos regbio čempionato trečio diviziono C pogrupio rungtynes Lietuvos regbininkai žaidė su bulgarais. Ta proga dar prieš šį mačą "Sporto" savaitraštis pakalbino Lietuvos regbio federacijos prezidentą Aleksandrą Makarenką ir jo paklausė apie mūsų komandai per tą susitikimą keliamus uždavinius, žaidėjų nuotaiką, artimiausius rinktinės planus.
Rinktinė pasirengusi nugalėti ir reabilituotis po nesėkmės per 2007 m. pasaulio čempionato atrankos varžybas, kai pralaimėjo rungtynes olandams, belgams ir, kas skaudžiausia, latviams. Kaimynus mūsų rinktinė privalėjo nugalėti. Į pasaulio čempionatą mūsų sportininkai nepateko, todėl dabar pasiryžę rungtyniauti pergalingai ir lengvai nedalyti taškų. Pogrupio varžybose teks susitikti su Armėnijos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Vengrijos komandomis, rungtynės bus žaidžiamos namie ir išvykose. Kai kitąmet bus sužaistos visos rungtynės, pirmają vietą užėmusi komanda pateks į aukštesniąją lygą. Mūsų rinktinei keliamas uždavinys - tapti nugalėtoja ir pakilti viena pakopa aukščiau", - sakė A.Makarenka.
- Ar antro diviziono komandos daug stipresnės už trečiame divizione rungtyniaujančias ekipas?- Manau, kad jos yra panašaus lygio. Mūsų regbininkų silpnoji vieta - komandoje nėra labai stiprių, galingų grumtynių žaidėjų, ir tai trukdo pasiekti dar svaresnių pergalių. Lietuvos regbio rinktinė labai jauna, žaidėjų amžiaus vidurkis - apie 22 metai. Perspektyvos tikrai gražios, tiktai bėda ta, kad vis daugiau talentingo jaunimo išvažiuoja iš Lietuvos, užsienyje suranda darbo vietą arba klubą.
- Kurių klubų žaidėjai sudaro šiemetės Lietuvos regbio komandos pagrindą?
- Komandos pagrindą sudaro šiauliečiai - daugkartinio šalies čempiono Vairo", Saldos" ir Baltrex" klubų sportininkai. Rinktinėje yra ir Kauno Ąžuolo", Panevėžio RS klubų žaidėjų, į rinktinės duris beldžiasi jauni Vilniaus, Jurbarko ir Marijampolės regbininkai.
- Jeigu žaidžiame Europos čempionato trečiame divizione, tai kelinti pagal pajėgumą esame Europoje?
- Aukščiausiosios lygos čempionate žaidžia šešios komandos, pirmame ir antrame divizionuose - po penkias, o trečio diviziono komandos dar skirstomos į kelis pogrupius. Labai stiprūs mūsų mažojo regbio (7) žaidėjai - vadovaujami rinktinės trenerio Sigito Kukulskio, jie per 2002 m. Europos čempionatą užėmė penktą vietą. Praėjusiais metais mūsų komanda vos nepateko tarp geriausių 24 pasaulio komandų. Tereikėjo nugalėti rusus, tikslas buvo arti - mūsiškiai pirmavo 12:0, bet pralaimėjo 12:19. Akademiniame regbyje Europoje, kur žaidžia 42 šalys, manau, patenkame į dvidešimtuką. Tačiau mūsų regbio-15 komandai dar reikia daug padirbėti, nes šis regbis gerokai skiriasi nuo regbio-7. Septyniukėje turime labai greitų, energingų, pasiaukojančių sportininkų, kurie pasiekė puikių rezultatų.
- Čempionato rungtynes žaidžiate Vingio parko regbio stadione, ar jis atitinka tarptautinius standartus?- Esame labai laimingi, kad pagaliau Vilniuje atsigavo regbis, kuris buvo truputį primirštas. Stadionas įrengtas Geležinio vilko" klubo entuziastų, darbštaus trenerio Vidmanto Valio bei sumanaus sporto organizatoriaus Mariaus Molotoko nuoširdaus triūso dėka. Padėjo Lietuvos regbio federacija ir pavieniai žmonės. Buvo iš pagrindų sutvarkyta regbio aikštė, kuri tapo šiuolaikiška, yra sėdimos vietos, persirengimo kambariai. Pamažu atsirado, jeigu taip galima pasakyti, regbio centras. Tai, mano nuomone, nedidelis stebuklėlis. Tiesa, šis stadionas dar negali lygintis su geriausiomis pasaulio regbio aikštėmis, bet mūsų žaidėjams jis - didelis perlas. Jau galime į svečius pasikviesti ir gero lygio Europos komandų.
- Ar galima teigti, kad šiuo metu regbis Lietuvoje suklestėjo?- Prieš atsakant taip ar ne, viską reikėtų labai pasverti. Ačiū Dievui, kad regbis egzistuoja ir gana sparčiai yra plėtojamas. Kaip jis bus populiarinamas ateityje, priklausys nuo rėmėjų, finansinių šaltinių, valstybės požiūrio, žmonių, kurie turi ką nors bendra su regbiu, atsidavimo. Turime 11 regbio klubų, žaidžiančių Lietuvos aukščiausiosios lygos ir pirmojo diviziono čempionatuose, ir tris veteranų klubus, kuriuose susibūrė vienminčiai ir pratęsia jaunystę regbio aikštėse, yra gana aktyvūs regbininkų gyvenime. Esu tos nuomonės, kad viena karta neturi atitrūkti nuo kitos, turi būti tęstinumas, stabilus judėjimas. Turime daug puikių trenerių, didelių mėgstamo žaidimo patriotų. Tai -jau minėti šiauliečiai S.Kukulskis, Petras Astrauskas, Augustas Taralis, Svajūnas Mikalčius, panevėžietis Anatolijus Smirnovas, plungiškis Ričardas Skrinskis, jurbarkiečiai Artūras Būblaitis ir klubo vadovas Rolandas Alksnys, marijampolietis Kostantas Radzevičius, kaunietis Vytautas Vasilenka, vilnietis Vidmantas Valys ir kiti.
- Lietuvos regbio federacijai vadovaujate trečią kadenciją, kokie patys didžiausi federacijos rūpesčiai?
- Federacijai vadovauju nuo 1995 metų spalio mėnesio. Apie spręstinus klausimus būtų galima kalbėti ištisas valandas ir ... dar pritrūktų laiko. Mums svarbiausia žmonių atsidavimas, pasiaukojimas, regbininkų šeimos darna. Gruodžio mėnesį sušauksime išplėstinį Federacijos vykdomojo komiteto susirinkimą, į kurį sukviesime visą regbio aktyvą. Pasišnekėsime, vienas kitam išsakysime viską, kas labiausiai slegia širdį.
Beveik visuose Lietuvos miestuose veikia specializuotos įvairių sporto šakų Sporto mokyklos, o regbio - nėra. Kaune jaunieji Ąžuolo" klubo regbininkai glaudžiasi prie Futbolo mokyklos. Gerai, kad Šiauliuose veikia internatinė mokykla, kurioje apie 12 vaikučių jau žaidžia regbį. Šiauliuose parengtas projektas, kur regbiui bus skirtos trys aikštės. Tai nuostabu. Deja, kituose miestuose to nėra. Norėtųsi, kad regbis būtų įtrauktas į vidurinių mokyklų fizinio lavinimo programą, bet tam reikalinga sporto bazė, treneriai.
Esame viena regbininkų šeima, vienas kitą turime mylėti ir gerbti, tik labai gaila, kad vos ne pusė šios darnios šeimos jau išvažiavo į užsienį. Kai reikia atstovauti Lietuvai, Federacijai nemažai kainuoja sportininkų kelionė, jiems nelengva atvažiuoti į treniruočių stovyklas. Kai nėra šalia sportininkų, treneriams sunku sulipdyti" komandą. Vis dėlto, nepaisant visų sunkumų, per mano kadencijos laikotarpį esame nemažai pasiekę, tik visuomenė apie tuos gražius darbus mažai žino, nes nespėjame jų pareklamuoti.
- Vadovaujate Lietuvos regbio federacijai, o pats ar žaidėte regbį?
- Žaidžiau, dabartiniame Regbio federacijos vykdomajame komitete yra du žmonės (Algimantas Brasas ir Alfonsas Grumbinas), su kuriais teko rungtyniauti vienoje komandoje. Atstovavau šalies rinktinei per rungtynes su lenkais ir vokiečiais. Gimiau Odesoje, o nuo vienerių metukų augau Kaune. Kai Maskvos universitete studijavau Arabų kalbų fakultete (norėjau studijuoti žurnalistiką, bet nepriėmė dokumentų), žaidžiau šios aukštosios mokyklos komandoje. Penkerius metus dirbau Libijoje arabų kalbos vertėju, išverčiau į arabų kalbą kelis populiarius lietuvių leidinius vaikams, pelniau prizą Erfurto knygų parodoje.
Jau tada Lietuvos literatūra buvo žinoma Arabų kraštuose. Arabų kalboms paskyriau 20 metų, tačiau dabar su vertimais neturiu nieko bendra, esu verslininkas. Labai įsiminė viena arabų filosofinė mintis: kas norėjo turėti brolį be ydų - liko be brolio". Iš kiekvieno žmogaus galima kažką gero pasiimti, reikia gerbti kiekvieną asmenybę. Stengiuosi, kiek įmanoma, padėti Lietuvos regbiui, nors centas kasmet uždirbamas vis sunkiau. Daug dėmesio skiriu žmonėms, su kuriais tenka dirbti. Juokaudamas sakau, kad man regbis - ne sportas, o gyvenimo būdas.
"Sporto" savaitraščio informacija