Žaidėja, trenerė, teisėja

Rasa Kukulskytė nelinkusi sustoti.
Ji įsitikinusi, kad sporte reikia visada tobulėti
Giedriaus Baranausko nuotrauka
Žaidėja, trenerė, teisėja taip galima apibūdinti Rasa Kukulskytę, žinomo
Šiaulių Vairo regbio klubo trenerio Sigito Kukulskio seserį. Į regbį atėjusi
prieš keleris metus mergina sau kelia aukščiausius tikslus. Ji nori būti gera
regbininke, labai gera trenere ir profesionali teisėja.
Rasos mažyliai
Rasa Kukulskytė įsitikinusi, kad jai kol kas svarbiausias jai yra trenerės darbas, kuriam reikia gerų teisėjavimo, žaidimo įgūdžių bei pedagoginių žinių. Jas mergina įgijo Šiaulių universitete, kur baigė Pradinio ugdymo pedagogikos ir kūno kultūros specialybę. Dabar ji Šiaulių universiteto kūno kultūros ir sporto edukologijos magistrė.
Rasos auklėtiniai 1995 1996 metais gimę berniukai. Šią komandą treniruoja trečius metus.
Tai mano mažyliai. Apie juos sukasi visas mano gyvenimas, sako Klevo sporto mokyklos trenerė bei sporto internato auklėtoja.
Pernai jos komanda Lietuvos vaikų regbio pirmenybėse laimėjo trečiąją vietą. Šiemet berniukai nugalėjo žaidynėse Šiauliai-2006. Komandai kiek nepasisekė Lietuvos vaikų čempionate. Liko ketvirta.
Trenerė teigia, kad su vaikais reikia bendrauti ne tik regbio stadione, bet ir už jo ribų. Komanda visada dalyvauja Vairo klubo organizuojamose pavasario kroso bėgimuose. Po jų Rasa su auklėtiniai visada išsimaudo ežere.
Kartą su vaikais ėjo apžiūrėti Auksinio berniuko, po to aplankė Šiaulių katedrą. Joje berniukų elgesys labai pasikeitė. Jie susikaupė, nurimo.
Vaikus visada stengiuosi pagirti, skatinu juos treniruotis, sako R. Kukulskytė. Ji nori, kad ateityje auklėtiniai siektų vietos ne tik geriausiuose miesto komandose, bet ir Lietuvos rinktinėje.
Regbis - negrubus
Anot Rasos, dirbant trenere jai svarbiausia draugiški ir šilti tarpusavio santykius. Juo išlaikyti reikia didelių pastangų.
Vaikus sudominti regbiu nėra sunku. Sunkiau įtikinti tėvus, kad jie savo atžalas leistų į treniruotes.
Tėveliams regbis yra sportas be taisyklių, tačiau vėliau pamato, kad tai tokia pat sporto šaka kaip ir visos. O traumų, anot Rasos, patiria ne tik regbininkai, bet ir rankininkai, krepšininkai, futbolininkai.
Rasa paneigia nuomonę, kad regbis grubi ar net žiauri sporto šaka. Jai trūksta tik reklamos.
Žmonės nežino regbio taisyklių. Žaidimą lyginą su amerikietišku futbolu, kur sportininkai kaunasi negailėdami nei savęs, nei varžovo. Šios dvi sporto šakos labai skiriasi. Panašus tik kamuolys ir aikštė. O muštynių gali kilti bet kurioje sporto šakoje.
Lietuvoje regbininkai už prasižengimus yra baudžiami. Už nesportinį elgesį jie kartais praleidžia net kelias rungtynes.
Rasa apgailestauja, kad Lietuvos valdžiai regbis nerūpi. Šiauliuose yra trys regbio klubai, tačiau kokybiško stadiono nėra. Užaugę sportininkai išvažiuoja rungtyniauti į užsienį.
Vienintelė teisėja mergina
Tobulėti norinti Rasa sau metė iššūkį išbandė jėgas ir kaip teisėja. Iš pradžių ji buvo šonine teisėja, šį rudenį Lietuvos jaunių 7x7 čempionate debiutavo kaip aikštės teisėja.
Prieš pirmąsias rungtynes mergina labai jaudinosi: Norėjau viską atlikti kiek įmanoma geriau, pastebėti visus prasižengimus.
Rasa gali didžiuotis ji vienintelė Lietuvoje regbio teisėja. Moterų teisėjų mažai yra ne tik Europos, bet ir kitose pasaulio valstybėse.
Viską stengiuosi daryti dėl savo mažylių. Vaikams, kurie jautriai reaguoja į teisėjų klaidas bei neteisingą vertinimą, noriu parodyti, kad teisėjavimas gali būti ir objektyvus, komentuoja R. Kukulskytė.
Rasa tikina, kad per trumpą teisėjavimo laikotarpį ji kol kas išvengė grubių ir neetiškų sportininkų replikų. Teisėja svarsto: sportininkai jai vengia ką nors pasakyti dėl to, kad ji mergina ar dėl to, kad ji Sigito Kukulskio sesuo.
Anot pašnekovės, teisėjas visas taisykles privalo žinoti ypač gerai, privalo nuolat tobulėti. Tad nenuostabu, kad Rasa mielai dalyvauja įvairiuose seminaruose, skaito literatūrą.
Lapkričio viduryje dalyvavo Belgrade (Serbija) vykusiame Europos regbio asociacijos FIRA-AER organizuotame moterų regbio trenerių ir teisėjų seminare.
Lietuvos čempionė
Dabar Rasa savo gyvenimo be sporto neįsivaizduoja. Ji mena, kad vaikystėje lankė įvairius sporto būrelius.
Mokykloje aktyviai dalyvavo sporto varžybose. Penktoje klasėje pamėgo lengvąją atletiką. Bėgiojo trumpas distancijas. Vėliau dar žaidė ir krepšinį.
Vietoje nenustygstanti Rasa prieš metus nusprendė, kad stebėti auklėtinių žaidimą jai per maža. Pati išbėgo į aikštę.
R. Kukulskytė rungtyniauja Šiaulių regbio komandoje, su kuria šiemet tapo Lietuvos moterų 7x7 čempione.
Mergina į pirmąsias varžybas Kaune vyko dalyvavusi tik vienoje bendroje treniruotėje. Po šių rungtynių Rasos kojas papuošė ne viena mėlynė, tačiau tai nuo žaidimo neatgrasė. Ją perkalbėti bandė ir tėvai. Rasa nenusileido. Tuo momentu ją palaikė tik brolis Sigitas.
Su Lietuvos rinktine R. Kukulskytė dalyvavo ir Europos moterų regbio 7x7 čempionate, kuris šių metų gegužės pabaigoje vyko Limože (Prancūzija). Merginai įsiminė aukšto lygio komandų, kurios pasižymi gera žaidimo technika ir geru fiziniu pasiruošimu, žaidimas.
Laisvalaikiui laiko nelieka
Rasa nesigaili, kad prieš trejus metus tapo trenere. Už tai ji dėkoja broliui. Būtent jis pastūmėjo į regbio pasaulį.
Brolis, kuris visada padeda, pataria, Rasai yra didžiausias ramstis. Tik jo pagalba R. Kukulskytė pamažu įsitvirtina regbyje.
Mergina kiek apgailestauja, kad dėl pasirinkto gyvenimo būdo ji priversta aukoti beveik visą savo laisvalaikį. Dėl to nukenčia draugai, pažįstami.
Rasa viliasi, kad ateityje, kai baigs magistro studijas, turės daugiau laisvo laiko ir išmoks groti pianinu ar kitu muzikos instrumentu. Dabar ji klausosi dukterėčios Beatričės griežiamų melodijų.
Trenerė mielai į rankas paimtų ir kokį rankdarbį, su mokslais ir darbu nesusijusią knygą. Tačiau šiems malonumams laiko taip pat nelieka.
Nuo regbio R. Kukulskytė pailsi muziejuose, parodose, koncertuose. Žiūri beveik visus Saulės kino teatre rodomus animacinius filmus vaikams.
Nepaisant įtemptos dienotvarkės Rasa visada stengiasi išlikti moteriška. Ji mėgsta segėti sijonus. Tačiau taip puošiasi tik eidama į vakarėlį ar į susitikimus su draugais: Į treniruotes ir varžybas su sijonu ir aukštakulniais juk neisiu. Manęs nesuprastų.
R. Kukulskytė kol kas neklauso ir gydytojų patarimų. Dėl patirtų kelių raiščių plyšimų jie liepė aukštakulnius batus padėti į spintą.
Pokalbį Rasa Kukulskytė baigė Margo Jones žodžiais: ... jei labai nori ką pasiekti, tai ir pasieksi. Gali prireikti kantrybės, labai sunkaus darbo, tikros kovos ir daug laiko; tačiau pasiekti galima. Šis tikėjimas būtina bet kokios meninės ar kitokios veiklos, kurios besiimsi, sąlyga.
To ji palinkėjo sau, savo auklėtiniams bei visiemsVairo klubo nariams.
Vaidos Miliūtės straipsnis "Šiaulių krašto" laikraštyje